|
Šeimyninės istorijos
Vyro vėl nėra. Žmona su meilužiu žaidžia. Skambutis į duris. Meilužis į spintą. Vyras įėjo ir pradėjo ieškoti. Atidaro spintą stovi nuogas vyriškis ir rankose laiko drabužius, kita ranka laikosi už pakabos.
– Ką čia veiki?
– Važiuoju troleibusu.
– Na ir pasakei!
– Na ir paklausei!
Magde, tu ką, rūkai? Nuo kada?
– Nuo to įsimintino vakaro, kai vyras, anksčiau grįžęs iš komandiruotės, peleninėje rado nuorūką.
– Valdai, – piktu balsu pradėjo tėvas, – kadangi nepaklausei manęs ir vedei tą šliundrą, tai nuo šiol negausi nė cento! Tu man... jau miręs!!!
– Tai duok nors šermenims.
Du bičiuliai aptarinėja šeimynines problemas:
– Iš karto po vestuvių žmonai padovanojau knygą „Tūkstantis šeimos ekonomiškumo būdų“
– Ir koks rezultatas?
– Nuo to laiko mečiau rūkyti.
Susitinka du draugai:
– Šimtą metų nesimatėme! Kaip reikalai?
– Puikiai! Vedžiau. Štai nuotrauką su savimi nešiojuosi. Na kaip?
– Būna ir blogiau...
– Ką!?
– Oi, atsiprašau, blogiau nebūna!
– Aš buvau paskutinė kvailė, kad už tavęs ištekėjau!
– Gaila, bet aš buvau taip įsimylėjęs, kad šito dalyko visai nepastebėjau.
|